2014 m. rugpjūčio 31 d.

Į niekur vedantys laiptai. Vysk. M. Sabutis, 15min.lt


Viename tokios architektūros universiteto pastate, kur laiptai niekur nevedė, o kolonos nieko nelaikė, pašnekovas kreipėsi į studentus: „Ar norėtumėte dabar būti pastate, kurio pamatai būtų tokie patys žaismingi ir nerūpestingi, kaip ir kitos detalės?“

2014 m. rugpjūčio 31 d. 11 sekmadienis po Trejybės. Lk 18,9-14


Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas.

2014 m. rugpjūčio 30 d.

2014 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis. 1 Sam 1,12-28


Jai ilgai meldžiantis VIEŠPAČIUI, Elis stebėjo jos lūpas. Ona meldėsi širdimi. Judėjo tik lūpos, bet balso nebuvo girdėti. Elis pamanė, kad ji girta. Jis tarė jai:

2014 m. rugpjūčio 29 d.

2014 m. rugpjūčio 29 d., penktadienis. Rd 5,1-22


Atmink, VIEŠPATIE, kas mums atsitiko,
pažvelk ir pamatyk mūsų gėdą!
Mūsų paveldas buvo perduotas svetimiems,
mūsų namai – ateiviams.

2014 m. rugpjūčio 28 d.

Kaip paguosti?


Paguoda ir nuraminimas yra Dievo dovana. Krikščionys ją perduoda kitiems, kad išlaikytų Kristaus kūną ir apsaugotų jį sunkiu metu:

2014 m. rugpjūčio 28 d., ketvirtadienis. Įst 32,7-20


Prisimink senovės dienas,
apsvarstyk praeities amžių metus;
klausk savo tėvo, jis tau paaiškins,
savo senolių, jie tau pasakys.

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Kaip kitiems papasakoti apie savo tikėjimą?


Pasakojimas kitiems apie Kristaus Evangeliją yra natūrali brandaus tikėjimo gyvenimo dalis. Tačiau liuteronai linkę būti ganėtinai drovūs evangelistai, o Evangelizacija nemažai mūsų daliai sukelia nebūtinai teigiamas asociacijas.

2014 m. rugpjūčio 27 d., trečiadienis. Rd 4,11-20


כ VIEŠPATS išsėmė visą savo pyktį,
išliejo visą degantį įniršį
ir Sione užkūrė ugnį,
surijusią jo pamatus.

2014 m. rugpjūčio 26 d.

Rugpjūčio mėnesio eilutė


Giedok VIEŠPAČIUI, visa žeme,
skelbkite Jo pergalę per dienų dienas!
                                                                               (1 Met 16,23)

2014 m. rugpjūčio 26 d., antradienis. Jer 8,18-23; 9,6-12


Mano liūdesys nepagydomas,
mano širdis pasiligojusi.
Štai vargšės dukters, mano tautos, šauksmas
aidi skersai išilgai kraštą:

2014 m. rugpjūčio 25 d.

2014 m. rugpjūčio 25 d., pirmadienis. Rd 2,13-20a


מ Ką galiu tau pasakyti?
Su kuo tave palyginti, dukterie Jeruzale?
Su kuo galiu tave lyginti,
kad galėčiau tave paguosti, mergele, Siono dukterie?

2014 m. rugpjūčio 24 d.

Pašaukti budėti (15min.lt)


Kurį laiką buvusio apkurtusio pasaulio klausa, regis, pradeda atsistatyti.

Jautrių nervų žmonėms nerekomenduojamos nuotraukos bei vaizdo įrašai apie žudomus vyrus, prievartaujamas moteris, vaikus, kuriems nupjaunamos galvos (taip, ir gyviems)... Tai kasdien skaitome, girdime, regime žiniose. Ir viskas dėl Kristaus.

Mes gedime. Meldžiamės. Ir mąstome: "Kaip tai liečia mane? Ką man daryti?"

Skaitykite daugiau

2014 m. rugpjūčio 24 d. 10 sekmadienis po Trejybės. Šv. Baltramiejus, apaštalas. Lk 22,24-30


Tarp jų kilo ginčas, kuris iš jų galėtų būti laikomas didžiausiu. Bet Jėzus jiems pasakė: „Pagonių tautų karaliai engia jas ir jų valdovai liepia vadinti save geradariais.

2014 m. rugpjūčio 23 d.

2014 m. rugpjūčio 22 d.

2014 m. rugpjūčio 22 d., penktadienis. Jer 1,11-19


Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai, Jeremijau?“ – „Migdolmedžio šaką“, – atsakiau. Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Matai labai gerai! Aš budžiu, kad įvykdyčiau savo žodį.“

2014 m. rugpjūčio 21 d.

2014 m. rugpjūčio 21 d., ketvirtadienis. 1 Kor 9,16-23


Kad aš skelbiu Evangeliją, neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos! Jeigu tai daryčiau savo valia, gaučiau atlygį; bet kadangi darau ne savo valia, atlieku tik man patikėtą tarnybą. Koks tad atlygis? Ogi kad, skelbdamas Evangeliją, pateikiu ją veltui ir nesinaudoju teise, kurią man duoda Evangelija.

Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau įstatymo tarnu, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus. Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo, kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo, nors pats esu ne be Dievo įstatymo, bet susaistytas Kristaus įstatymo. Silpniesiems pasidariau silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas.

2014 m. rugpjūčio 20 d.

2014 m. rugpjūčio 20 d., trečiadienis. 1 Kor 10,23-31


„Viskas valia!“ Bet ne viskas naudinga! „Viskas valia!“ Bet ne viskas ugdo! Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam. Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami. Juk Viešpačiui priklauso žemė ir kas tik ant žemės. Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami. Bet jei kas jums pasakytų: „Tai atnašinė mėsa“, tai nebevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės. Čia aš kalbu ne apie tavo paties, bet apie kito sąžinę. Kam gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės? Jeigu aš valgau dėkodamas, kam gi man priekaištaujama dėl to, už ką aš dėkoju Dievui?

Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.

2014 m. rugpjūčio 19 d.

2014 m. rugpjūčio 19 d., antradienis. 1 Kor 6,12-20


„Viskas man valia!“ Bet ne viskas naudinga! „Viskas man valia!“ Bet aš nesiduosiu pavergiamas! „Valgis yra pilvui ir pilvas – valgiui“, bet Dievas sunaikins ir vieną, ir kitą. Kūnas skirtas ne ištvirkavimui, bet Viešpačiui, o Viešpats kūnui. Prikėlęs Viešpatį, Dievas ir mus prikels savo galybe. Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai? Tad nejaugi aš, ėmęs Kristaus narius, paversiu juos kekšės nariais? Nieku būdu! Ar nežinote, kad tas, kuris susijungia su kekše, tampa vienu kūnu su ja? Ir du taps, – sako Raštas, – vienu kūnu. Taip pat, kas susijungia su Viešpačiu, tampa viena dvasia su Juo. Sergėkitės ištvirkimo! Jokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkaujantis nusideda savo kūnui. Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? Iš tiesų esate brangiai nupirkti. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!

2014 m. rugpjūčio 18 d.

2014 m. rugpjūčio 18 d., pirmadienis. 1 Tim 4,6-16


Jeigu šitaip aiškinsi broliams, būsi geras Kristaus Jėzaus tarnas, mintantis tikėjimo žodžiais ir tikruoju mokslu, kuriam esi atsidavęs. Venk nerimtų bobiškų pasakų. Ugdykis maldingumą. Kūno mankštinimas nedaug kam tinka, o maldingumas viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas. Štai tikras žodis, vertas visiško pritarimo: mes todėl ir triūsiame bei kovojame, kad pasitikime gyvuoju Dievu, kuris yra visų žmonių, o ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas. Taip įsakinėk ir mokyk!

Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu. Kol atvyksiu, užsiiminėk skaitymu, raginimu, mokymu. Nepamiršk tavyje esančios malonės dovanos, kuri tau buvo suteikta pranašo ištarme kartu su vyresniųjų rankų uždėjimu. Rūpinkis šitais dalykais, atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą. Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas, išganysi ir save, ir savo klausytojus.

2014 m. rugpjūčio 17 d.

2014 m. rugpjūčio 17 d. 9 sekmadienis po Trejybės. Mt 25,14-30


„Bus taip, kaip atsitiko vienam žmogui, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo.

2014 m. rugpjūčio 16 d.

2014 m. rugpjūčio 16 d., šeštadienis. Pr 41,25-43


Tuomet Juozapas tarė faraonui: „Faraono sapnas yra tik vienas. Dievas apreiškė faraonui, ką Jis ruošiasi daryti. Septynios sveikos karvės reiškia septynerius metus ir septynios sveikos varpos reiškia septynerius metus. Sapnai reiškia tą patį. Septynios liesos ir bjaurios karvės, išbridusios po jų, reiškia septynerius metus, kaip ir tuščios bei rytų vėjo nualintos septynios varpos. Tai septyneri bado metai. Taigi tai reiškia tai, ką jau sakiau faraonui: Dievas parodė faraonui, ką Jis ruošiasi daryti. Tikėk manimi, ateis septyneri didelio pertekliaus metai visame Egipto krašte. Po jų užeis septyneri bado metai. Visas Egipto žemės perteklius bus užmirštas, badas nualins kraštą. Po to neliks krašte jokio pertekliaus ženklo dėl to bado, nes jis bus be galo sunkus. O tai, kad faraonas sapnavo tą patį sapną du sykius, reiškia, jog reikalas Dievo nuspręstas ir Dievas nedels jį įvykdyti. Užtat dabar faraonas teparenka įžvalgų ir išmintingą vyrą ir tepadaro jį viso Egipto krašto valdytoju. Tesiima faraonas žygių paskirti kraštui prievaizdus ir imti vieną penktadalį Egipto krašto derliaus septynerius pertekliaus metus. Tesurenka šių ateinančių gerųjų metų maisto atsargas, tesukaupia grūdus miestuose maistui faraono valdžioje ir ten jį telaiko. Tai bus maisto atsargos kraštui, idant nepražūtų kraštas nuo bado, kai Egiptą ištiks septyneri bado metai.“

Faraonas ir visi dvariškiai pritarė jo žodžiams. Faraonas tarė savo dvariškiams: „Argi galėtume rasti kitą panašų į jį – vyrą, taip apdovanotą Dievo dvasia?“ Faraonas tarė Juozapui: „Kadangi Dievas tau visa tai nurodė, nėra kito tokio įžvalgaus ir išmintingo kaip tu. Tu būsi mano namų valdytoju, ir visi mano žmonės klausys tavo įsakymų. Tik sostu aš būsiu už tave viršesnis. Žiūrėk, – sakė faraonas Juozapui, – skiriu tave viso Egipto krašto valdytoju.“ Nusimovęs nuo rankos savo antspaudo žiedą, faraonas užmovė jį Juozapui ant rankos, aprengė plonos drobės drabužiais ir uždėjo jam ant kaklo aukso grandinę. Tuomet įsodino jį į savo vyriausio pareigūno vežimą, ir priekyje jo buvo šaukiama: „Klaupkitės!“ Taigi faraonas padarė jį viso Egipto krašto valdytoju.

2014 m. rugpjūčio 15 d.

2014 m. rugpjūčio 15 d., penktadienis. 1 Pt 3,8-17


Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs. Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.

Kas trokšta mylėti gyvenimą
ir matyti gerų dienų,
tepažaboja liežuvį nuo pikto
ir lūpas nuo klastingų kalbų.
Tegu jis bėga nuo pikto ir daro gera,
teieško ramybės ir tesiveja ją!
Mat Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius,
ir Jo ausys išgirs jų maldas,
bet Viešpaties veidas – prieš darančius pikta.

Kas gi jums pakenks, jei stropiai darysite gera? Bet jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, jūs palaiminti! Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite. Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį. Bet tai darykite švelniai ir atsargiai, turėdami gryną sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti dėl to, už ką jus šmeižia. Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus negu už piktus.

2014 m. rugpjūčio 14 d.

2014 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis. 1 Kor 12,27 – 13,3

Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui – jo nariai. Dievas kai kuriuos paskyrė Bažnyčioje, pirmiausia apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais; paskui eina stebuklų darymas, po to išgydymo dovanos, pagalbos teikimas, vadovavimas, įvairių kalbų dovanos... Argi visi apaštalai? ar visi pranašai? ar visi mokytojai? ar visi stebukladariai? ar visi turi išgydymo dovanų? ar visi kalba kalbomis? ar visi aiškintojai?

Taigi jūs siekite aukštesniųjų malonės dovanų!

Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią.
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės,
aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą,
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės,
aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės,
nieko nelaimėčiau.

2014 m. rugpjūčio 13 d.

2014 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis. Mt 5,33-37


„Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas. O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas, nei žeme, nes ji – Jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo.“

2014 m. rugpjūčio 12 d.

2014 m. rugpjūčio 12 d., antradienis. Lk 6,27-35


„Bet jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir marškinių. Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems.“

2014 m. rugpjūčio 11 d.

2014 m. rugpjūčio 11 d., pirmadienis. Mt 7,13-20


„Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda.

Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs – gerų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių.“

2014 m. rugpjūčio 10 d.

2014 m. rugpjūčio 9 d.

2014 m. rugpjūčio 9 d., šeštadienis. Įst 10,10-22


Išbuvau ant kalno keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų. Dar kartą VIEŠPATS išklausė mane ir sutiko tavęs nesunaikinti. VIEŠPATS tarė man: „Stokis! Leiskis kelionėn priekyje žmonių, kad jie įžengtų ir paveldėtų kraštą, kurį jų protėviams prisiekiau jiems duoti.“

O dabar, Izraeli, ko gi reikalauja iš tavęs VIEŠPATS, tavo Dievas? Vien pagarbiai bijoti VIEŠPATIES, savo Dievo, eiti visais Jo keliais, mylėti Jį, tarnauti VIEŠPAČIUI, savo Dievui, visa savo širdimi ir visa siela ir laikytis visų VIEŠPATIES, tavo Dievo, įsakymų bei įstatų, kuriuos įsakau tau šiandien tavo paties labui. Žiūrėk! VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, priklauso dangus bei dangaus aukštybės, žemė ir visa, kas joje, tačiau tik tavo protėvius VIEŠPATS pamilo ir išrinko jus, jų palikuonis, iš visų tautų, kaip šiandien ir yra. Tad apipjaustykite savo surambėjusias širdis ir nebebūkite daugiau kietasprandžiai. Juk VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra dievų Dievas ir viešpačių Viešpats – didingas, galingas ir baisus Dievas, nesantis šališkas ir neimantis kyšio, ginantis našlaičio ir našlės bylą, mylintis ateivį, parūpinantis jiems maisto ir drabužių. Tad ir jūs mylėsite ateivį, nes patys buvote ateiviai Egipto žemėje. Bijosi VIEŠPATIES, savo Dievo, tik Jį garbinsi, Jam atsiduosi ir Jo vardu prisieksi. Jis tavo gyrius. Jis tavo Dievas, padaręs šiuos nuostabius ir baisius darbus, kuriuos matei savo akimis. Tavo protėvių buvo septyniasdešimt, kai jie nuėjo į Egiptą, o dabar VIEŠPATS, tavo Dievas, yra padaręs tave tokį gausų kaip dangaus žvaigždes.

2014 m. rugpjūčio 8 d.

2014 m. rugpjūčio 8 d., penktadienis. Hbr 9,1-12


Tiesa, pirmoji Sandora irgi turėjo apeiginių nuostatų bei žemišką šventyklą. Buvo pastatyta padangtė; priešakinė dalis, kur buvo žvakidė, stalas ir padėtinės duonos kepalai, vadinosi šventoji. Už antrosios uždangos buvo padangtės dalis, vadinama šventų švenčiausioji. Ten stovėjo auksinis smilkymo aukuras ir iš visų šonų auksu apmušta Sandoros Skrynia, kurioje buvo aukso ąsotis su mana, išsprogusi Aarono lazda ir Sandoros plokštės. Viršum jos buvo šlovės kerubai, kurie gaubė permaldavimo dangtį. Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti.

Esant tokiai sąrangai, į priekinę dalį visuomet eina kunigai atlikti apeigų, o į antrąją – tik kartą per metus vienas vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį atnašauja už save ir už tautos paklydimus. Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į šventovę dar nėra atviras, kol tebestovi priekinė padangtė, kuri yra dabartinio laikotarpio įvaizdis. Joje atnašaujamos dovanos ir aukos, kurios aukotojo negali padaryti sąžinėje tobulo, bet apima tik valgius, gėrimus ir įvairius apiplovimus pagal išorinius potvarkius, tegaliojančius iki atnaujinimo meto.

Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, taip pat ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą.

2014 m. rugpjūčio 7 d.

Koncertas Klaipėdoje 2014 m. rugpjūčio 10 d.

Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga (LEBMS) rugpjūčio 10 d., sekmadienį, 16 val. kviečia į koncertą Klaipėdoje Šv. Jono bažnyčios atstatymo vietoje, prie Jono kalnelio.

2014 m. rugpjūčio 7 d., ketvirtadienis. Apd 10,21-36


Taigi Petras nulipo žemyn pas vyrus ir tarė: „Štai ir aš, kurio ieškote. Kokiu reikalu atėjote?“ Tie atsakė: „Šimtininkas Kornelijus, teisus ir dievobaimingas vyras, visų gyventojų žydų didžiai gerbiamas žmogus, gavo šventojo angelo nurodymą pasikviesti tave į savo namus ir išklausyti tavo pamokymų.“ Tuomet Petras pakvietė juos į vidų ir svetingai priėmė. Kitą rytą iškeliavo su jais. Jį lydėjo keli broliai iš Jopės.

Rytojaus dieną jis atvyko į Cezarėją. Kornelijus jo laukė, susikvietęs gimines ir artimiausius bičiulius. Įeinantį Petrą Kornelijus pasitiko ir, puldamas po kojų, išreiškė jam pagarbą. Petras pakėlė Kornelijų, tardamas: „Kelkis! Juk ir aš esu žmogus.“ Paskui, kalbėdamasis su juo, įžengė vidun ir, atradęs daug susirinkusių žmonių, prabilo: „Jūs žinote, kad žydui nevalia bendrauti ar svečiuotis pas svetimtautį. Bet Dievas man apreiškė, jog negalima jokio žmogaus laikyti suteptu ar netyru. Štai kodėl pakviestas aš nesvyruodamas atvykau. Taigi klausiu dabar: kokiu reikalu mane pakvietėte?“ Kornelijus atsakė: „Kaip tik dabar sukanka lygiai keturios dienos, kai aš savo namuose meldžiausi devintą valandą. Ir štai prieš mane stojo spindinčiais drabužiais vyras ir prabilo: ‘Kornelijau, tavo maldos išklausytos, ir Dievas prisiminė tavo išmaldas. Siųsk pasiuntinius į Jopę ir atsikviesk Simoną, vadinamą Petru. Jis yra apsistojęs odininko Simono namuose prie jūros.’ Taigi aš tuojau pasiunčiau pas tave žmones, o tu gerai padarei, čionai atvykdamas. Dabar mes visi čia esame Dievo akivaizdoje, kad išgirstume visa, ką Viešpats tau pavedė.“

Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris Jo bijo ir teisingai gyvena. Jis pasiuntė savo žodį Izraelio vaikams ir per Mesiją Jėzų paskelbė ramybės gerąją naujieną. Šitas yra visų Viešpats.“

2014 m. rugpjūčio 6 d.

2014 m. rugpjūčio 6 d., trečiadienis. Lk 14,7-14


Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, Jis pasakė jiems palyginimą: „Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą. Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: ‘Bičiuli, pasislink aukščiau!’ Tada tau bus garbė prieš visus svečius. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“

Taip pat ir pakvietusiam Jį vaišių Jėzus pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime.“

2014 m. rugpjūčio 5 d.

2014 m. rugpjūčio 5 d., antradienis. 1 Kor 11,20-22.27-34a


Taigi jūs susirinkę draugėn nebevalgote Viešpaties vakarienės, nes kiekvienas pirmiausia ima valgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria. Argi neturite savo namų pavalgyti ir išgerti? O gal norite paniekinti Dievo Bažnyčią ir sugėdinti nepasiturinčius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už šitai nepagirsiu.

Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas nusikals Viešpaties Kūnui ir Kraujui. Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. Kas valgo ir geria, to Kūno nepaisydamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą. Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir nemaža užmigusių. Jei mes patys savęs paisytume, tai nebūtume teisiami. O kai Viešpats mus teisia, tai ir pabaudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.

Taigi, mano broliai, kai renkatės Vakarienės, palaukite vieni kitų. Jei kas išalkęs, tepavalgo namie, kad nesirinktumėte pasmerkimo užsitraukti.

2014 m. rugpjūčio 4 d.

2014 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis. Jn 6,47-56


„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą.
Aš esu gyvybės duona.
Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.
O štai ši duona
yra nužengusi iš dangaus,
kad, kas ją valgys, nemirtų.
Aš esu gyvoji duona,
nužengusi iš dangaus.
Kas valgys šią duoną,
gyvens per amžius.
Duona, kurią aš duosiu,
yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“
Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip Jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno
ir negersite Jo kraujo,
neturėsite savyje gyvybės!
Kas valgo mano kūną
ir geria mano kraują,
tas turi amžinąjį gyvenimą,
ir aš jį prikelsiu
paskutiniąją dieną.
Mano kūnas tikrai yra valgis,
ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.
Kas valgo mano kūną
ir geria mano kraują,
tas pasilieka manyje, ir aš jame.“

2014 m. rugpjūčio 3 d.

2014 m. rugpjūčio 3 d. 7 sekmadienis po Trejybės. Jn 6,1-15


Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos Jis darė ligoniams. Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais.

2014 m. rugpjūčio 2 d.

2014 m. rugpjūčio 2 d., šeštadienis. Pr 14,17-20

Vysk. Jono Viktoro Kalvano jaunesniojo gimimo metinės (1948)


Kai Abromas sugrįžo nugalėjęs Kedorlaomerą ir su juo buvusius karalius, Sodomos karalius išėjo jo pasitikti į Šavės (tai yra Karaliaus) slėnį. O Salemo karalius Melchizedekas atnešė duonos ir vyno. Jis buvo Dievo Aukščiausiojo kunigas.

Jis palaimino Abromą, tardamas: „Tepalaimina Abromą
Dievas Aukščiausiasis,
dangaus ir žemės Kūrėjas! Tebūna pašlovintas Dievas Aukščiausiasis,
kuris tau į rankas atidavė tavo priešus!“Abromas jam davė nuo visko dešimtinę.

2014 m. rugpjūčio 1 d.

2014 m. rugpjūčio 1 d., penktadienis. 1 Jn 5,5-10


O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas,
kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?!
Tasai yra, kuris atėjo
per vandenį ir kraują, – Jėzus Kristus;
ne vien per vandenį,
bet per vandenį ir kraują.
Ir Dvasia tai paliudija,
nes Dvasia yra tiesa.
Mat yra trys liudytojai:
Dvasia, vanduo ir kraujas,
ir šie trys sutaria.
Jeigu priimame žmonių liudijimą,
tai Dievo liudijimas didesnis.
O Dievo liudijimas toksai:
Jis yra paliudijęs apie savo Sūnų.
Kas tiki Dievo Sūnų,
tas turi savyje tą liudijimą.
Kas Dievo netiki, tas Jį melagiu verčia,
nes nepatikėjo liudijimu,
kurį Dievas davė apie savo Sūnų.