Follow by Email

2020 m. lapkričio 13 d.

Vilniaus parapijai - 465 metai

Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos įsikūrimo Vokiečių gatvėje pradžia laikoma 1555 m. birželio 24-oji.

Astos Saldukienės nuotr. 2020 11 11

Vilniaus parapijos klebonas yra Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Parapijoje tarnauja ir antrasis kunigas, arba vikaras Ričardas Dokšas.

Adresas: Vokiečių gatvė 20.


Evangelikų liuteronų parapija Vilniuje veikė jau 1552 Viešpaties metais. Pirmoji bažnyčia įkurta Vokiečių gatvėje 1555 m. Parapija turėjo savo antspaudą su Dievo Avinėliu ir užrašu: Diligite veritatem et pacem (lot. „Branginkite tiesą ir taiką“).



Eidami aukštas pareigas ir turėdami įtakingų rėmėjų, liuteronai daug prisidėjo prie miesto gerovės: prie bažnyčios įkūrė mokyklą, biblioteką, ligoninę, vaistinę, vaikų darželį, senelių ir našlaičių namus. Už nedidelį mokestį į juos buvo priimami ir kitų konfesijų tikintieji.

Liuteronų bažnyčia Vilniuje daug kartų degė. 1739 08 03 padėtas dabartinės bažnyčios kertinis akmuo. Greta jo įmūryta švininė memorialinė lenta su užrašu, kuriame minimas bažnyčią saugantis Augusto III raštas. Projektavimo ir statybos darbai patikėti architektui Johanui Christophui Glaubitzui.

Iš užsienio šalių pakviesti skulptoriai sukūrė puošnų altorių. Jo apačioje pavaizduotas Kristaus gimimas prakartėlėje, virš jos – Paskutinė Vakarienė, aukščiau – nukryžiuotas Jėzus Kristus ir pačiame viršuje – Kristaus dangun žengimas. Altorių supa žmogaus dydžio keturių evangelistų figūros bei apaštalai Petras ir Paulius su insignijomis.

Meistras vokietis Arendt Gerhardt Zelle 1751 – 1753 m. pastatė vargonus.

Nuo 1555 m. iki 1940 m. parapiją Viešpaties link vedė 67 kunigai.

Sovietų valdžia 1940-41 metais nacionalizavo bažnyčiai priklausiusius pastatus. Neilgai trukus pradėtas šventovės vidaus naikinimas: dalis altoriaus išnešta, sakyklos žemutinės dalies bareljefai apgadinti.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1941 m. pradžioje kunigas Siegfried Oskar Loppe ir dalis parapijiečių pasitraukė į Vokietiją.

Po karo parapijos gyvenimas užgesintas. Bažnyčioje įsikūrė skulptorių dirbtuvė. Vargonų ir senjorų balkonai išgriaunami. Altorius iki pusės užmūrijamas. Jo kolonų papuošimai sunaikinami, skulptūros pradanginamos, sakykla išgriaunama.

Antrame aukšte įrengiama krepšinio salė.

1974 m. galutinai su žeme sulyginamos liuteronų kapinės, įsteigtos 1809 metais. Nugriaunama jose stovėjusi didžioji koplyčia su vargonais bei varpu, kiti pastatai. Koplyčios vietoje pastatomi dabartiniai Vilniaus santuokų rūmai.

Viešpaties valia Vilniaus evangelikų liuteronų parapija atsikuria 1988 11 19, kilus Sąjūdžiui.

Pirmąsias pokario pamaldas atsikuriančiai Vilniaus evangelikų liuteronų bendruomenei 1989 03 08 laikė vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis. Bažnyčios pastatui būnant valstybės nuosavybe, pamaldos vyko tuometinėje Vilniaus katalikų Arkivyskupijos kurijos salėje Šv. Mikalojaus g. 4, vėliau – Vilniaus universiteto Teatro salėje.

Pirmiausia parapija atgavo varpinę. Nuo 1990 02 16 joje kiekvieną sekmadienį pradėtos laikyti pamaldos. Nuo gruodžio 26 d. pamaldos laikytos parapijos salėje.

1995 01 20 varpinės bokšte suskambo seseriškos Høvik parapijos rūpesčiu Norvegijoje Tønsberg varpų liejykloje Olsen Nauen Klokkestøperi nulietas varpas.

Pirmosios pamaldos restauruotoje bažnyčioje įvyko lygiai po septynerių metų nuo parapijos atsikūrimo – 1995 metų lapkričio 19 d.

2008 m. rugsėjo 27 d. pašventinami naujieji specialiai Vilniaus bažnyčiai pastatyti vargonai. 31 registro 2 manualų ir pedalų vargonai sukurti Orgelbau Klais Bonn firmai bendradarbiaujant su Laimučio Pikučio vargonų firma Lietuvoje.

Kadangi Vilniuje tarnauja Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas, čia kasmet Didžiojo Ketvirtadienio rytą vyksta Krizmos pamaldos, kuriose mūsų Bažnyčios kunigai atnaujina savo kunigystės priesaiką.

Verta paminėti ir Velyknakčio pamaldas, kurios jau kelerius metus Vilniaus liuteronų bažnyčios kieme žvakių šviesoje prasideda 3 valandą ryto, arba veikiau – nakties. Įspūdinga Žiburių liturgija bažnyčioje trunka maždaug iki 6 valandos ryto, kai išaušus visi pernakt budėję maldoje, giesmėje ir Krikšto bei Šventosios Vakarienės sakramentuose, iškilmingai gaudžiant vargonams ir skambant varpui, džiugiai sveikina vieni kitus su Kristaus Prisikėlimu.

Pagal www.velb.lt informaciją

XFM, 2014

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą