Verbų sekmadieniu prasideda Didžioji Savaitė, kitose kalbose dar vadinama Kančios, Šventąja savaite. Po jos Velykų sekmadienį švęsime Prisikėlimą.
Naujausią medžiagą rasite čia.
Didysis Ketvirtadienis – Viešpaties Vakarienės diena, taip pat Šventasis Ketvirtadienis, Sandoros Ketvirtadienis, Tyrasis, Sakramento Ketvirtadienis. Dabar, kai liturginė šios didžios dienos spalva yra balta, jis pavadinamas ir Baltuoju Ketvirtadieniu. Daug vardų vienai dienai, kurią minimas ir kunigystės, ir Šventosios Vakarienės, ir Naujosios Sandoros įsteigimas, ir kojų plovimas, ir išdavystė, ir suėmimas. Atsimenamas ir lotyniškasis „mandatum“ iš Evangelijos pagal Joną:
Aš jums duodu naują įsakymą,
kad jūs vienas kitą mylėtumėte;
kaip Aš jus mylėjau,
kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!
(Jn 13,34)
Didįjį Ketvirtadienį dera Gavėnios susilaikymo metu sutaupytus pinigus išdalyti stokojantiesiems.
Didįjį Ketvirtadienį minima mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Paskutinė Vakarienė su apaštalais. Jėzus pakvietė paprastus žmones, kokie buvo apaštalai, tapti Jo akimis, burna, ausimis, širdimi, kojomis ir rankomis. Per juos Jis toliau išlieka savo kaimenės Ganytojas. Kunigystė yra susieta su Dievo malone, kad Paskutinioji Vakarienė būtų pratęsta ir šiandien Šventosios Vakarienės sakramente, kuriuo Kristaus mokiniai stiprintųsi, laukdami Jo ateinant.
***
Didįjį Ketvirtadienį vyskupas visus mūsų bažnyčios dvasininkus sukviečia į Krizmos pamaldas. Tai – sena Bažnyčios tradicija, kai Didžiojo Ketvirtadienio rytą vyskupo parapijoje švenčiamos pamaldos drauge su visais kunigais ir diakonais. Tai – vienybės ženklas. Pamaldose vyskupas šventina katechumenų bei ligonių aliejus ir konsekruoja krizmą (aliejaus ir balzamo mišinį, naudojamą patepimo metu). Visa pašventinama Dievo žodžiu ir malda.
Po pamokslo kunigai atnaujina kunigystės pažadus. Tada vyskupo patepami krizma ir drauge švenčia Eucharistijos sakramentą (pgl. liuteronai.lt).
***
Didžiojo Ketvirtadienio vakarą parapijose švenčiamos pamaldos, vadinamos Paskutinės Vakarienės, Viešpaties Vakarienės, Šventosios Vakarienės pamaldomis. Pasak Liuterio, Sakramento turi eiti tada, kai rodaisi mažiausiai tam tinkąs – visiškas vargšas, ištroškę ir netikęs – tada labiausiai trokšti gauti ir priimti Dievo malonę. Bet artintis prie Stalo turi su pačiu didžiausiu, koks tik tau įmanomas, tikėjimu Dievo malone ir gailestingumu.
Šį vakarą suklaupę aplink altorių atsimename, kaip Pelenų Trečiadienį mūsų kaktas paženklino pelenų kryžius, o dabar štai per kunigo rankų uždėjimą ypatingai priimame nuodėmių atleidimą, kurį mums pelnė Kristaus Kūnas ir Kraujas.
Liuteronų bažnyčioje nėra visuotinės tradicijos mazgoti kojas, bet tokia apeiga Jėzaus pavyzdžiu gali būti pasirenkama.
Po Viešpaties Vakarienės pamaldų Didžiojo Ketvirtadienio vakarą nurengiamas altorius – Kristaus simbolis, iki Velykų nutyla varpai ir vargonai, pamaldų gale tarsi kalamos vinies garsas tyloje pokšteli kunigo užverčiama knyga ir tyloje išsiskirstoma į namus.
***
Didysis Penktadienis Lietuvos liuteronų dar vadinamas Tyliuoju, Tykiuoju, o kitose kalbose – Šventuoju, Geruoju, Sielvartinguoju, Liūdnuoju, Kančios, Dievo penktadieniu.
Nėra tradicijos eiti Kryžiaus kelią, bent jau Lietuvos Liuteronų bažnyčioje, bet galima tai rinktis atlikti iki vakarinių pamaldų, yra tam parengtos medžiagos būtent pagal liuteroniškąją teologiją – skaitinių, apmąstymų, maldų, giesmių.
Nėra tradicijos eiti Kryžiaus kelią, bent jau Lietuvos Liuteronų bažnyčioje, bet galima tai rinktis atlikti iki vakarinių pamaldų, yra tam parengtos medžiagos būtent pagal liuteroniškąją teologiją – skaitinių, apmąstymų, maldų, giesmių.
Įprastai Didžiojo Penktadienio pamaldose skaitomi, giedami ir apmąstomi Septyni Jėzaus žodžiai, pasakyti nuo Kryžiaus, bei visa kančios istorija; dažnai pamaldos be pamokslo ir Šventosios Vakarienės. Atmenama Kristaus mirtis ant Kryžiaus, apmąstoma mūsų pačių vieta Kryžiaus papėdėje, dėkojama už neapsakomą Dievo meilę ir vienijamasi su Jėzumi Jo kančioje. Ypač tam padeda liuteroniškos giesmės, turtingos talpiais tekstais ir įstabiomis melodijomis.
Liturginė spalva – juoda, nurodanti į Jėzaus Kristaus nukryžiavimą, mirtį ir palaidojimą.
Liturginė spalva – juoda, nurodanti į Jėzaus Kristaus nukryžiavimą, mirtį ir palaidojimą.
***
Didįjį Šeštadienį pamaldų nėra. Bet nusileidus saulei arba sekmadienio paryčiais prasideda Velykų vigilijos, arba Velyknakčio pamaldos, kuriose pabrėžiamas skirtumas tarp šviesos ir tamsos. Vilniaus parapijoje, pavyzdžiui, jos anksčiau (iki 2020 m.) prasidėdavo 3 val. ryto (jei tą naktį įvedamas vasaros laikas - 2 val.). Tęsiasi apie pustrečios-tris valandas. Bažnyčioje nedegamos šviesos. Žmonės renkasi šventoriuje, jiems įteikiamos žvakės, kurios vėliau bus uždegtos nuo Velykų žvakės. Ant šventoriaus žemės, tinkamoje vietoje, sukuriamas laužas (vietoje jo galima naudoti žarijoms pritaikytą indą arba indo formos žvakę). Velykų žvakės dydis – 1-2 metrai, kurioje kunigas specialia liturgija paženklina užrašus ir įsmeigia penkias vaškines vinis. Vėliau, visiems su žvakėmis suėjus į bažnyčią, pamaldų eigoje užsižiebs šviesos, kunigas į visus kreipsis džiaugsminguoju krikščionių pasveikinimu „Kristus prisikėlė!“, o žmonės tradiciškai atsilieps – „Jis tikrai prisikėlė!” Vėl po ilgo laiko skambės “Aleliuja!”
Velyknakčio pamaldų trukmė priklauso nuo liturginių skaitinių ir juos lydinčių giesmių, psalmių ir maldų skaičiaus. Yra privalomieji ir liturgo nuožiūra iš pateiktų parenkami skaitiniai. Velyknakčio metu vyksta ir Krikštas – gali būti tiek pasiruošusių suaugusiųjų (katechumenų), tiek kūdikių. Krikštytieji parapijiečiai atnaujina savo Krikšto sandorą.
Šventoji Vakarienė šią dieną priimama visiems sustojus aplink altorių (Velyknakčio ir Prisikėlimo pamaldų metu nesiklaupiama - tai simbolizuoja prisikėimą). Velykų Vigilijoje Šventąją Vakarienę priėmę parapijiečiai sakramentą gali priimti ir Velykų dienos pamaldose.
Po pamaldų vėl suskamba tris dienas tylėję varpai.
Pirmosios Velykų Sekmadienio rytmečio pamaldos vadinamos Prisikėlimo, Prikėlimo pamaldomis. Į pačias pirmąsias gaudžiantys varpai įprastai kviečia 7 val. ryte. Šventės nuotaiką nusako Velykų psalmė, 118-oji:
Ši diena VIEŠPATIES duota,
tad linksminkimės ir džiūgaukime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą