Follow by Email

2019 m. rugsėjo 18 d.

Kas yra kapinių šventės?


Galima vadinti ir kapų šventėmis. Tai - pamaldos kapinėse, dažniausiai vasarą.

Tokia tradicija gali asocijuotis su Romos katakombomis, vėlesniais krikščionių persekiojimo laikais, bažnyčių altoriais, pastatytais ant kapų arba talpinančiais šventųjų relikvijas, stačiatikių Velykų apeigomis, katalikų Vėlinių papročiais.


Bet kad žmonės rinktųsi pamaldoms į kapines ir vadintų tai „kapinių švente“, būdinga, panašu, tik Lietuvai, Latvijai, Estijai. Manyta, kad tai dėl sovietmečio, kai dauguma bažnyčių buvo atimtos, uždarytos, o veikiančiose daug kam vis tiek nevalia melstis. Bet kapus aplankyti galima, net dera.

Kun. habil. dr. Darius Petkūnas sako, kad ankstyviausias, XIX a. antros pusės, įrašas rodo, kad tuomet švęsta  Jono Krikštytojo dieną. Kodėl, nepaliudyta. Gal simboliška: Jonas, didžiausias iš pranašų, sakė: „Jam skirta augti, o man – mažėti“. O dienos nuo Joninių iki Kalėdų kaip tik trumpyn.

Taigi, kartą per metus, dažniausiai vasarą, vyksta tokios pamaldos - kapinių šventė. Kaip kad bažnyčioje, bet kunigas ir tikintieji susirenka kapinėse, prie centrinio kryžiaus. Pastatomas stalas, atverčiamas Šventasis Raštas, uždegamos žvakės. Dažniausiai pamaldos būna be Komunijos, bet būna ir su Sakramentu. Giedamos bendros giesmės, apeigas gali papuošti parapijos choras, pučiamųjų orkestras. 

Tai nėra kuri nors bažnytinė šventė, ji vyksta kunigo paskirtą, su parapijiečiais sutartą, dažniausiai nusistovėjusį sekmadienį. Tai - ir proga aplankyti kapus, pašventinti naujai pastatytus paminklus, susitikti gimines. Daug kur po pamaldų šalia kapinių žmonės dar lieka pabendrauti, net pasivaišinti. Tai gyvųjų šventė – Kristaus prisikėlimo šventė. Senovinės epitafijos teigime „Kas tu esi – aš buvau, kas aš esu – tu būsi“ išgirstama jame glūdinti krikštytam tikinčiajam gyva viltis: taip, būsiu. Kaip ir tu, kaip visi mirusieji – prisikelsiu.

Plačiau skaitykite čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą