Šv. Jonas, apaštalas ir evangelistas. Gruodžio 27 d. | Trečia Kalėdų diena

In principio erat... (Pradžioje buvo...). Giacomo Jaquerio, c. 1375-1453

„Jonas“ hebrajų k. reiškia „Dievas buvo maloningas“, „Dievo palaimintas, išklausytas“. 

Mums iki jauniausiojo Jėzaus mokinio, dėl pažintos dieviškosios išminties tituluojamo ir Teologu, žvilgsnio – kaip iki jo simbolio – erelio – skrydžio, o vis dėlto kreipiasi į visus su meile: Vaikeliai... 

Jonui Krikštytojui parodžius: „Štai Dievo Avinėlis!“, Jonas pradeda sekti Viešpatį; buvęs ūmaus griausmingo būdo jaunuolis tampa mylimuoju Jėzaus mokiniu, Paskutinėje Vakarienėje prigludusiu prie Jo širdies; jis vienintelis iš apaštalų lydi Kristų iki kyžiaus ir išstovi prie jo; tai jam Viešpats patiki savo Motinos Marijos globą; Jonas pirmas atpažįsta Kristaus prisikėlimą iš ženklo – paliktų drobulių; jis vienintelis iš apaštalų, nors kankintas ir ištremtas, sulaukė ilgo amžiaus ir mirė ne kankinio mirtimi. (Romos katalikų bažnyčioje po Mišių per jo šventę laiminamas žmonių atsineštas vynas – pasak tradicijos, Šv. Jonas išgėręs užnuodytą taurę, prieš tai pasimeldęs, ir nemiręs). 

Iš evangelisto Jono girdime, kad Pradžioje buvo Žodis; jis perduoda, kad Dievas yra meilė; jam Šventosios Dvasios patikėtas Apreiškimas, mums paliktas su palaiminimu: Viešpaties Jėzaus malonė su jumis visais!