Gavėnia – Kristaus kančios apmąstymo ir mūsų atgailos bei pasiruošimo Prisikėlimo šventei laikas. Šiuo metu katechumenai būdavo ruošiami Krikšto sakramentui, nes Krikštas – taip pat ir atgailos aktas. Ir dabar Bažnyčioje įprasta Velyknaktį krikštyti pasiruošusius suaugusiuosius, kurie nebuvo pakrikštyti vaikystėje.
Pirmąjį Gavėnios sekmadienį skaitome Mt 4,1-11:
Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, Jis buvo labai alkanas. Prie Jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“ Bet Jėzus atsakė: „Parašyta:
Žmogus gyvas ne viena duona,
bet ir kiekvienu žodžiu,
kuris išeina iš Dievo lūpų.“
Tada velnias Jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ir sako: „Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta:
Jis lieps savo angelams globoti Tave,
ir jie nešios Tave ant rankų,
kad neužsigautum kojos į akmenį.“
Jėzus jam atsako: „Taip pat parašyta:
Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“
Velnias vėl paima Jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, taria: „Visa tai aš Tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“ Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta:
Viešpatį, savo Dievą, tegarbink
ir Jam vienam tetarnauk!“
Tuomet velnias nuo Jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir Jam tarnavo.
XFM, 2014
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą