Follow by Email

2019 m. lapkričio 19 d.

Atgailos ir maldų diena. Psalmės

©iStockphoto.com/RonTech2000

Trečiadienį prieš paskutinį bažnytinių metų sekmadienį - Amžinybės - mūsų Bažnyčia mini Atgailos ir maldų dieną. 11 dienų iki Advento I sekmadienio.


Apie atgailą Augsburgo tikėjimo išpažinime rasite čia.

Šiek tiek istorijos ir apie šiuos laikus (Vokietijoje) yra čia (anglų k.).

Psalmės iš Algirdo Jurėno Biblijos vertimo yra čia.

Išganytojas. Andrejus Rubliovas (apie 1410)

Klausykitės, dangūs! 
                                 (Iz 1,2)

Ps 6

2 VIEŠPATIE, nesmerk manęs įniršęs,
nebausk manęs pykdamas!
3 Būk man maloningas, VIEŠPATIE,
nes aš visiškai nusikamavęs;
gydyk mane, VIEŠPATIE,
nes mano kaulai sukrėsti.
4 Ir mano gyvastis priblokšta,
VIEŠPATIE, kiek ilgai?..
5 VIEŠPATIE, atsigręžk! Gelbėk mane!
Išvaduok mane dėl savo ištikimosios meilės!
6 Juk tarp mirusiųjų nėra kas Tave atmintų,
kas gali Tave šlovinti Šeole?
7 Aš aimanų nuvargintas
kasnakt ašaromis laistau savo lovą
ir verksmu drėkinu savo guolį.
8 Skausmas temdo man akis,
ir nuo daugybės vargų jos silpsta.
9 Atsitraukite nuo manęs, visi piktadariai,
nes VIEŠPATS išgirdo mano verksmą.
10 VIEŠPATS išklauso mano maldavimą,
VIEŠPATS priima mano maldą.
11 Visi mano priešai bus pažeminti
ir siaubo apimti.
Akimirksniu jie trauksis ir bus sugėdinti.


Ps 32

1 Laimingas, kuriam atleistas nusižengimas,
kuriam dovanota nuodėmė.
2 Laimingas žmogus, kurio VIEŠPATS nelaiko kaltu,
kurio dvasioje nėra apgaulės.
3 Kol tylėjau,
mano kaulai nyko nuo mano nuolatinių dejonių,
4 nes dieną naktį mane slėgė Tavo ranka,
mano jėgos išseko lyg nuo vasaros karščių.
5 Tada išpažinau Tau savo nuodėmę,
nebeslėpiau savo kaltės.
Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus VIEŠPAČIUI“, ­
ir Tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę.
6 Užtat prireikus melsis Tau
kiekvienas ištikimas žmogus.
Nors išsilies grėsmingi vandenys, jie nepasieks jo.
7 Tu mano pastogė,
Tu ištrauki mane iš vargo
ir apgaubi džiugiais išganymo šūksniais.
8 VIEŠPATS sako: „Mokysiu tave
ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti;
patarsiu tau, lydėdamas tave akimis.
9 Nebūk kaip arklys ar mulas, neturintis proto,
kurio narsas tramdomas žąslais ir kamanomis,
nes kitaip jis tau nepaklūsta.“
10 Nedorėlis turės daug kentėti,
o tą, kuris pasitiki VIEŠPAČIU,
lydės ištikima meilė.
11 Būkite linksmi VIEŠPATYJE
ir džiūgaukite, teisieji,
šūkaukite iš džiaugsmo,
visi doros širdies žmonės!


Ps 38

2 VIEŠPATIE, nebausk manęs pykdamas,
neplak manęs niršdamas!
3 Juk Tavo strėlės į mane giliai įsmigo
ir Tavo rankos smūgiai mane ištiko.
4 Nėra nieko sveiko mano kūne nuo Tavo įpykio,
braška mano kaulai, nes nusidėjau.
5 Virš galvos esu apsemtas nuodėmių,
jos slegia mane lyg sunkiausia našta.
6 Mano žaizdos dvokia ir pūliuoja
per mano kvailumą.
7 Susitraukęs ir jėgų netekęs,
slankioju niūrus visą dieną.
8 Mano strėnos pilnos deginančio skausmo,
nėra nieko sveiko mano kūne.
9 Visiškai atbukęs ir nukamuotas vaitoju,
nes man širdis iš nerimo plyšta.
10 Viešpatie, Tu žinai, ko aš trokštu,
Tu girdi mano vaitojimą.
11 Mano širdis virpa, aš netekau jėgų,
mano akys aptemo.
12 Mano draugai ir bičiuliai laikosi atokiai
dėl mano opų,
net mano artimieji iš tolo težiūri.
13 Tie, kurie mano gyvasties tyko,
spendžia spąstus,
tie, kurie nori mane nuskriausti, kalba apie smurtą
ir visą laiką brandina klastą.
14 O aš -­ lyg negirdintis kurčius,
lyg nebylys, kuris žodžio ištarti negali.
15 Aš lyg žmogus, kuris negali atsikirsti,
nes negirdi.
16 Bet Tavimi aš pasitikiu, VIEŠPATIE,
ir Tu, Viešpatie, mano Dieve, man atsiliepsi.
17 Juk aš meldžiuosi:
„Tik neleisk jiems džiūgauti dėl mano nelaimės,
neleisk jiems didžiuotis, kai aš parpulsiu.“
18 Esu prie pat žūties
ir nuolat kenčiu skausmą.
19 Išpažįstu savo kaltę
ir gailiuosi dėl nuodėmės.
20 O mano mirtini priešai ­- sveiki ir stiprūs;
daug tokių, kurie be priežasties manęs nekenčia.
21 Tie, kurie atmoka man piktu už gera,
kamuoja mane, nes aš siekiu to, kas gera.
22 Nepalik manęs, VIEŠPATIE!
Mano Dieve, neatsitolink nuo manęs!
23 Skubėk man padėti,
Viešpatie, skubėk manęs gelbėti!


Ps 51

3 Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo;
iš savo begalinio gailestingumo
sunaikink mano maištingus darbus.
4 Kaskart nuplauk mano kaltę,
apvalyk mane nuo mano nuodėmės!
5 Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu,
ir mano nuodėmė man nuolat prieš akis.
6 Tau nusidėjau, tiktai Tau,
ir padariau, kas pikta tavo akyse.
Tad esi teisus, kai mane kaltini,
ir teisingas, kai savo teisme mane pasmerki.
7 Aš gimęs kaltėje,
ir mano motina mane pradėjo nuodėmėje.
8 Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo,
todėl mokyk mane išminties ligi širdies gelmių.
9 Apvalyk mane yzopu, ir būsiu švarus,
nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.
10 Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią,
ir kaulai, kuriuos išvarginai, tepradžiunga.
11 Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių
ir panaikink visas mano kaltes.
12 Sukurk man tyrą širdį, Dieve,
ir atnaujink manyje ištikimą dvasią.
13 Nevaryk manęs nuo savo Artumo,
nenuimk nuo manęs savo dvasios šventos.
14 Leisk man vėl džiaugtis Tavo išganymu,
tepalaiko mane nori dvasia.
15 Mokysiu nedorėlius Tavo kelių,
ir nusidėjėliai sugrįš pas Tave.
16 Išlaisvink mane iš kraujo kaltės, Dieve,
mano išganymo Dieve,
ir mano liežuvis mėgausis Tavo teisumu.
17 Viešpatie, praverk mano lūpas,
ir mano burna skelbs Tavo šlovę.
18 Juk aukomis Tu nesigėri;
jei atnašaučiau deginamąją auką, Tu jos nepriimtum.
19 Tikra auka Dievui -­ susigraudinusi dvasia;
Tu, Dieve, nepaniekinsi širdies,
susigraudinusios ir atgailaujančios.
20 Būk dosnus Sionui iš savo gerumo,
ir tebūna atstatytos Jeruzalės sienos.
21 Tada Tau patiks teisios aukos,
deginamosios atnašos ir deginamosios aukos,
tada jaučiai bus atnašaujami ant Tavo aukuro.


Ps 102

2 VIEŠPATIE, išgirsk mano maldą, VIEŠPATIE,
ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
3 Neslėpk nuo manęs savo veido, kai man sunku,
atsuk man savo ausį;
tą dieną, kai šaukiuosi Tavęs,
skubėki manęs išklausyti.
4 Juk mano dienos nyksta lyg dūmai,
ir mano kaulai anglėja tarsi malkos židinyje.
5 Suvytusi ir nudžiūvusi lyg žolė mano širdis;
aš užmirštu net valgyti savo duoną.
6 Nuo didelio dejavimo
iš manęs liko tik kaulai ir oda.
7 Esu lyg paukštis tyruose,
lyg pelėda apleistuose griuvėsiuose.
8 Guliu nemiegodamas ir skundžiuosi
lyg vienišas paukštis ant stogo.
9 Visą dieną mano priešai mane užgaulioja,
kaip keiksmažodį taria mano vardą!
10 Pelenus turiu valgyti vietoj duonos
ir ašaras maišyti su gėrimu
11 dėl Tavo apmaudo ir pykčio,
nes paėmei mane ir nusviedei į šalį.
12 Mano dienos nyksta lyg vakaro šešėliai,
aš vystu tartum žolė.
13 Bet Tu, VIEŠPATIE, amžinai viešpatauji,
ir visos kartos mini Tavo vardą.
14 Tu pakilsi ir būsi gailestingas Sionui,
nes jau laikas jo pasigailėti,
skirtasis metas jau atėjo.
15 Malonūs jo akmenys Tavo tarnams,
o jo dulkės kelia jiems užuojautą.
16 Tautos pagarbiai bijo VIEŠPATIES vardo,
visi žemės karaliai -­ tavo garbės.
17 VIEŠPATS atstatys Sioną
ir apsireikš savo garbėje.
18 Jis atsigręš į skurdžių maldavimą
ir nepaniekins jų maldos.
19 Tebūna tai užrašyta ateinančiai kartai,
kad atkurtoji tauta garbintų VIEŠPATĮ:
20 „Jis pažvelgė iš savo šventovės aukštybių,
VIEŠPATS pažiūrėjo iš dangaus į žemę,
21 kad, išgirdęs belaisvių dejavimą,
išlaisvintų pasmerktuosius mirti“, -­
22 idant VIEŠPATIES vardas būtų apsakomas Sione
ir Jo šlovės giesmė ­ Jeruzalėje,
23 kai tautos susirinks drauge su karalystėmis
tarnauti VIEŠPAČIUI.
24 Jis išsekino mano jėgas kelyje,
Jis sutrumpino mano dienas.
25 „Mano Dieve, ­- sakiau, -­
nepaimk manęs iš čia įpusėjus dienoms.
Tavo metai trunka per visas kartas.“
26 Kadaise Tu padėjai žemės pamatus,
ir dangūs Tavo sukurti.
27 Jie praeis, o Tu pasiliksi;
jie susidėvės kaip drabužis.
Kaip apdarą juos keiti, ir jie pasikeičia,
28 bet Tu esi tas pats,
ir Tavo metams nėra galo.
29 Tavo tarnų vaikai saugiai gyvens,
jų palikuonys bus tvirti Tavo Artume.


Ps 143

1 VIEŠPATIE, išgirsk mano maldą!
Klausykis mano maldavimo, nes esi teisus,
išklausyk manęs, nes esi ištikimas!
2 Neteisk savo tarno,
nes prieš Tave joks kūrinys nėra teisus.
3 Priešas mane persekioja,
jis sutraiškė mane žemėje,
paliko mane sėdintį tamsoje lyg tuos,
kurie jau seniai mirę.
4 Visiškai nustojau drąsos,
širdis man sustingo krūtinėje.
5 Prisimenu senąsias dienas,
pergalvoju visus Tavo darbus,
svarstau, ką Tavo rankos padarė.
6 Į Tave tiesiu rankas,
lyg išdžiūvusi žemė trokštu tavęs.
7 Skubėk man atsakyti, VIEŠPATIE!
Neviltis mane apėmė!
Neslėpk savo veido nuo manęs,
kad netapčiau panašus į tuos, kurie žengia į kapą.
8 Su aušra atskleisk man savo ištikimąją meilę,
nes Tavimi pasitikiu.
Parodyk man kelią, kuriuo turiu eiti,
nes į Tave keliu savo širdį.
9 Išgelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo priešų,
nes pas Tave bėgu, ieškodamas užuovėjos.
10 Mokyk mane vykdyti Tavo valią,
nes Tu mano Dievas.
Teveda mane lygiu taku
Tavo maloningoji Dvasia!
11 Dėl savo vardo, VIEŠPATIE,
apsaugok mano gyvastį,
dėl savo teisumo
išvaduok mane iš bėdų.
12 Savo ištikimo gerumo dėlei
padaryk galą mano priešams
ir sunaikink visus mano engėjus,
nes aš Tavo tarnas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą