Follow by Email

2015 m. spalio 31 d.

Apie Liuteronų Bažnyčią


Martynas Liuteris, nuo kurio mūsų bažnyčia gavo liuteronų vardą, buvo Romos katalikas, augustinų vienuolis, kunigas, teologijos daktaras, siekęs reformuoti Bažnyčią ir raginęs atsigręžti į Evangeliją. Tradiciškai Reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai Visų Šventųjų šventės išvakarėse Liuteris prie Vitenbergo pilies bažnyčios durų prikalė garsiąsias 95 tezes lotynų kalba, kviesdamas polemikai. Martynas Liuteris gimė 1483 m., mirė 1546-aisiais.

Liuteronų bažnyčioms visame pasaulyje priklauso apie 70 milijonų tikinčiųjų, Lietuvoje – apie 20 tūkstančių.

Liuteronų tikėjimas mūsų šalyje pradėjo plisti 16 a. trečiame dešimtmetyje, visoje Europoje vykusios Reformacijos įkarštyje. Pirmąsias Lietuvos liuteronų parapijas sudarė įvairių tautybių išpažinėjai, dauguma – vokiečiai miestiečiai. Dabar absoliuti dauguma Lietuvos liuteronų yra lietuviai. Čia mes esame viena iš tradicinėmis pripažintų religinių bendruomenių. Turime 56 parapijas Lietuvoje ir 5 užsienyje (Hagene ir Hamburge (Vokietija), dvi Čikagoje (JAV) ir Toronte (Kanada)), kurias aptarnauja 2 diakonai, 25 kunigai ir vienas vyskupas. Mūsų bažnyčioje Lietuvoje dvasininkai niekada nebuvo vadinami pastoriais – tik kunigais.

Mūsų bažnyčioje pamaldos ir visi kiti surinkimai bei patarnavimai laikomi vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Švenčiame du Kristaus įsteigtus Sakramentus: Krikštą (įprastai – kūdikių) ir Šventąją Vakarienę, arba Eucharistiją, Komuniją (visada priimamą dviem pavidalais – duonos ir vyno, kurie, tikime ir mokome, yra ne simbolis, bet tikras Kristaus kūnas ir kraujas).

Pamaldos vyksta pagal Liuterio reformuotą katalikų bažnyčios liturgiją, gausu muzikos – vargonų, chorų ir visų parapijiečių kartu giedamų giesmių.

12–14 m. liuteronų jaunuoliai konfirmuojami, patys išpažindami krikščioniškąjį tikėjimą ir patvirtindami Krikšto sandorą.

Mus, evangelikus liuteronus, su kitomis krikščionių Bažnyčiomis jungia Triasmenio Dievo – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – išpažinimas, Dekalogas (Dešimt Dievo įsakymų), Viešpaties malda „Tėve mūsų“, Apaštališkasis, Nikėjiškasis ir Atanaziškasis tikėjimo išpažinimai, Šventasis Raštas, Evangelijos skelbimas, didžiosios krikščionių šventės – Kalėdos, Velykos, Šeštinės, Sekminės, Švenčiausiosios Trejybės ir kitos; Bažnyčios istorija, liturgija, panašūs maldos namai, krikščioniškosios dorybės, vertybės ir maldos vienybė.

Evangelikų liuteronų bažnyčia nėra centralizuota institucija, kiekvienos šalies bažnyčia yra savarankiška. Neretai mes, lietuviai, jaučiamės didesnėje mokymo vienybėje su kitomis krikščionių bažnyčiomis (pvz., šiemet kartu paskelbėme Šeimos metus), nei su kai kuriomis kitų šalių liuteronų bažnyčiomis. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia laikosi nepakeistos Augsburgo konfesijos ir kitų Liuteronų Bažnyčios išpažinimo raštų.

Lietuvos Bažnyčios aukščiausia institucija yra Sinodas (kunigų ir parapijų atstovų pasauliečių visuotinis susirinkimas), kuris išrenka vykdomąją instituciją – Konsistoriją – ir priima bei patvirtina pagrindinį bažnytinės teisės dokumentą – Statutą.

Mūsų bažnyčia yra ne hierarchinė, bet veikiau demokratinė institucija. Skatinama ir visuotinė, karališkoji kunigystė – kad kiekvienas skelbtų ir liudytų Kristaus Evangeliją, ten, kur jo pašaukimas. Tiesa, Liuteris, nuosaikusis reformatorius, perspėjo: „Šventąjį Raštą aiškinti gali kiekvienas, kuris moka hebrajų, graikų ir lotynų kalbas“.

Evangelikų liuteronų Bažnyčioje diakonai ir kunigai įšventinami – ordinuojami; vyskupai konsekruojami. Nėra privalomo dvasininkų celibato (dauguma kunigų turi šeimas), santuoka sutvirtinama Dievo žodžiu ir malda. Neprivaloma ir gana retai praktikuojama ausinė privati išpažintis.

Mergelė Marija ir šventieji laikomi tikėjimo, atsidavimo ir ištikimybės Viešpačiui pavyzdžiais, bet į juos tiesiogiai nesikreipiama, o tikima, kad su jais bendrystė išlaikoma per Kristų – Jo Kūną ir Kraują, kad Komunijoje susitinka visi šventieji. „Šventaisiais“ liuteronai įvardija ir visus krikštytus tikinčiuosius – mums tai yra suteiktos malonės nusakymas, nes visi esame nusidėjėliai prieš Dievą (simul iustus et peccator (lot.) – "tuo pat metu teisus ir nuodėmingas"). Neaukojamos šv. Mišios – švenčiamos pamaldos, dažniausiai su Eucharistija).

Nėra skaistyklos doktrinos. Popiežius pripažįstamas ir gerbiamas kaip Romos katalikų bažnyčios vadovas ir Romos vyskupas.

Visos Liuterio teologijos ašimi laikomas mokymas apie išteisinimą vien per tikėjimą: Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų(Rom 3,28). Gerus darbus mes suvokiame kaip gyvo tikėjimo išdavą.

Esame giedanti bažnyčia. Apie muziką reformatorius M.Liuteris kalbėjo: „Po teologijos aš labiausiai vertinu muziką... ji nubaido velnią...“.

Ir nors linkstama Liuteronų bažnyčios pradžia laikyti 16-ąjį amžių, mes save suvokiame ne kaip „naują“, bet kaip visuotinės regimosios ir neregimosios Bažnyčios dalį, turinčią pradžią Kristuje.


Daug buveinių. Mažoji studija, LRT Kultūra
2015 10 02

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą