Laikotarpis prieš Gavėnią

Vynuogyno darbininkai. Jan Rombouts, c. 1525–30. The Metropolitan Museum of Art

2024 m. sausio 28 d. – Septuagesima, 3-ias sekmadienis prieš Gavėnią (apie jį skaitykite žemiau, o daugiau informacijos bei video pamokėlę rasite ČIA). 

Mūsų Bažnyčia laikosi tradicijos, kad Gavėnia prasideda Pelenų Trečiadienį (o pasiruošimas jai prasideda dabar, Septuagesima sekmadienį) ir baigiasi Didįjį Ketvirtadienį.

Gavėnia trunka ilgiau nei 40 dienų, nes į ją neįskaičiuojami sekmadieniai, visada švenčiantys Prisikėlimą. 

Gavėnia šiemet prasidės vasario 14 d. (Pelenų Trečiadienį).

Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Šiemet – kovo 31-ąją (sekmadienį, pirmąją savaitės dieną).

*
Nuo pirmo Advento iki Kristaus Atsimainymo sekmadienio gyvenome Kalėdų laike, o dabar įžengiame į Velykų laiką, kuris tęsis iki Šventosios Trejybės šventės, ženklinsiančios Bažnyčios laiko pradžią liturginiame gyvenime. Po jo – vėl Adventas, bažnytinių metų pradžia.

Velykų laikas prasideda Laikotarpiu prieš gavėnią, trunkančiu iki jos pradžios – Pelenų Trečiadienio, taigi, dvi su puse savaitės.

Sulig šiuo sekmadieniu ruošiamės pereiti į Viešpaties kančios prisiminimo ir apmąstymo laikotarpį – gavėnią. Tai – atgailos metas. Nuo šio sekmadienio yra apytikriai 70 dienų iki Velykų.

Iki 6-ojo amžiaus kai kurie krikščionys būtent šiuo metu pradėdavo Gavėnią, kad susidarytų 40, vadinkime, „tikrojo“ pasiruošimo dienų – mat pasiruošimas apima ir pasninką, o šio niekada nesilaikoma sekmadieniais, kurie krikščionims visada yra Prisikėlimo šventė, "mažosios Velykos". Kai kurie savu papročiu nepasninkaudavo ir kitomis savaitės dienomis – ketvirtadieniais bei šeštadieniais. Tad skaičiuojant buvo numatyta ir iki septintos dešimties dienų prieš Velykas, taigi – Septuagesima.

Pgl. Liuterio Rydo „Liuteroniškąją liturgiją“