Hollenburg, c. 1852
Antras sekmadienis prieš Gavėnią vadinamas Sexagesima: apie 60 dienų iki Velykų. Daugiau apie šį laikotarpį skaitykite čia.
Nuo seno Bažnyčioje šią dieną akcentuojama Dievo Žodžio jėga, jo skelbimo svarba ir galia pagonių atsivertimui.
Pasak Martyno Liuterio, į gerą žemę nukris tik ketvirtis (mažoji dalis) sėklos, bet vis tiek turime sėti visur ("100 proc."), nes Dievo Žodis negrįš bergždžias būtent dėl šios mažumos.
Nuo šio sekmadienio iki gavėnios pradžios – pusantros savaitės.
Lk 8,4-15
Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms dar skubant iš visų miestų pas Jėzų, Jis bylojo palyginimu: „Sėjėjas išsirengė sėti javų. Jam sėjant, vieni grūdai nukrito pakelėje, buvo sumindžioti, ir dangaus sparnuočiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, ir jų daigai sudžiūvo, nes trūko drėgmės. Dar kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, juos nusmelkė. O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių.“ Tai papasakojęs, Jis sušuko: „Kas turi ausis klausyti teklauso!“
Jo mokiniai paklausė, ką reiškiąs tasai palyginimas. Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad
regėdami nematytų
ir girdėdami nesuprastų.
Palyginimas štai ką reiškia: sėkla yra Dievo žodis. Pakelėje - tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti. Ant uolų - tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: kurį laiką jie tiki, o gundomi atkrinta. Kas krito tarp erškėčių - tai tie, kurie išgirdo, bet tolyn eidami liko nusmelkti rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų ir neduoda vaisiaus. Nukritusi į gerą žemę sėkla - tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį taurioje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą