Apaštalas Paulius evangelistą Luką yra pavadinęs "mylimuoju gydytoju". Bažnyčia jį gerbia ne tik kaip kūno, bet ir kaip sielos daktarą.
Daugiau nei trečdalis viso Naujojo Testamento užrašyta Šv. Luko. Jo vardą girdime Naujojo Testamento knygos pavadinime: Evangelija pagal Luką, jam priklauso ir Apaštalų darbų knygos užrašymo autorystė.
Evangelija pagal Luką ypatinga dėl kelių aspektų. Pirmiausia, Lukas rašo, kad Mergelė Marija laikė visus įvykius savo širdyje - kaip kitaip Lukui būtų tai žinoma, jei ne iš jos pačios? Ji turėjo atverti širdį evangelistui ir papasakoti įvykius, susijusius su Išganytojo gimimu. Tik Evangelijoje pagal Luką skaitome apie Apreiškimą Marijai (03.25.), Marijos apsilankymą pas Elzbietą (07.02.), Jono Krikštytojo pradėjimą bei gimimą (06.24), kelionę į Betliejų, ėdžias bei piemenis, angelus ir jų giedojimą, Simeoną bei Oną ir kelionę į Jeruzalę, Jėzui sulaukus 12 metų amžiaus.
Antra, tik pas Luką randame Kristaus palyginimą apie gerąjį samarietį, pasakojimą apie turtuolį ir Lozorių, palyginimus apie sūnų palaidūną bei fariziejų ir muitininką. Tik Lukas mini šalia Jėzaus nukryžiuotą atsivertusį nusikaltėlį.
Bažnyčia per amžius nepliauja giedoti iš Evangelijos pagal Luką kartu su Angelu ir Elzbieta - Ave Maria: Sveika, Marija; su Mergele Marija - Magnificat: Mano siela šlovina Viešpatį; su Zachariju - Benedictus: Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui; su Simeonu - Nunc Dimittis: Dabar gali, Valdove.
Apaštalų darbai mums praneša apie Evangelijos sklidimą ir paplitimą, apie tai, kaip Viešpats Jėzus toliau moko ir veikia per apaštalus. Šventoji Dvasia nepaliauja teikti išlaisvinimą iš nuodėmės ir mirties baimės bei džiugina tikinčiųjų širdis.
Šventojo evangelisto Luko liudijimas - didis Bažnyčios lobis, tad šiandien garbiname Dievą už evangelistą, perdavusį jį mums.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą