2019 m. kovo 25 d.

[Apaštališkasis] Tikėjimo išpažinimas. II dr. Martyno Liuterio Mažojo Katekizmo (1529) dalis


Tikiu (į) Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją.
Ir (į) Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo nukryžiuotas, numiręs ir palaidotas, nužengė į pragarą, trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių, įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu (į) Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę (krikščionių) Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.

Kaip kiekvienas šeimos tėvas turi tai paprastai išaiškinti savo šeimynai.

P i r m a s i s  t i k ė j i m o   s k y r i u s
Apie sutvėrimą
Tikiu (į) Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją.
Ką tai reiškia?
Tikiu, kad Dievas yra mane sutvėręs kartu su visais tvariniais, davęs man kūną ir sielą, akis, ausis ir visus sąnarius, išmintį ir visus pojūčius ir ligi šiol mane išlaiko. Be to, drabužius ir apavą, valgį ir gėrimą, namus ir ūkį, žmoną ir vaikus, dirvą, gyvulius ir visokį turtą – visa, kas reikalinga kūnui ir gyvybei. Jis dosniai kasdien mane aprūpina, apgina nuo visokių pavojų, sergsti nuo viso pikto ir globoja. Ir tai Jis daro iš tikro tėviško gerumo ir gailestingumo, be jokio mano paties nuopelno ar vertės. Už visa tai aš turiu Jam dėkoti, Jį garbinti, Jam tarnauti bei būti paklusnus. Tai tikriausia tiesa.

A n t r a s i s   t i k ė j i m o   s k y r i u s
Apie atpirkimą
Ir (į) Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo nukryžiuotas, numiręs ir palaidotas, nužengė į pragarą, trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių, įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Ką tai reiškia?
Tikiu, kad Jėzus Kristus – tikrasis Dievas, gimęs iš Tėvo prieš amžius, Jis taip pat tikras Žmogus, gimęs iš Mergelės Marijos, yra mano Viešpats, kuris mane, prapuolusį ir pasmerktą žmogų, atpirko iš visų nuodėmių, išvadavo iš mirties ir velnio galybės – ne auksu ar sidabru, bet savo šventu ir brangiu krauju bei savo nekalta kančia ir mirtimi, kad aš Jam tikrai tekčiau ir Jo valdomas gyvenčiau Jo karalystėje ir Jam tarnaučiau amžinojoje teisybėje, nekaltybėje ir išganyme, lygiai kaip Jis, prisikėlęs iš numirusių, amžinai gyvena ir viešpatauja. Tai tikriausia tiesa.

Tr e č i a s i s   t i k ė j i m o   s k y r i u s
Apie pašventinimą
Tikiu (į) Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę (krikščionių) Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
Ką tai reiškia?
Tikiu, kad aš savo paties protu ir jėgomis negaliu į savo Viešpatį Jėzų Kristų tikėti, nei prie Jo artintis, bet Šventoji Dvasia mane per Evangeliją pašaukė, savo dovanomis apšvietė, tikru tikėjimu pašventė ir išlaikė, taip kaip Ji visą žemės krikščioniją pašaukia, surenka, apšviečia, pašventina ir tikru vieningu tikėjimu Jėzuje Kristuje išlaiko. Šiame krikščionių Surinkime Ji man ir visiems tikintiesiems kasdien maloniai atleidžia nuodėmes ir Paskutiniojo teismo dieną mane su visais mirusiaisiais prikels ir man bei visiems Kristų tikintiems duos amžinąjį
gyvenimą. Tai tikriausia tiesa.

Krikščioniškos giesmės, 2007

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą