Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios altorius
1547 m. sausio 8 d. išleistą pirmąją lietuvišką knygą – liuteronų kunigo Martyno Mažvydo parengtą Katekizmą – skaitykite, perverskite puslapius čia. Trumpai apie ją skaitykite čia, LRT Kelią žiūrėkite čia. Giesmes rasite čia.
Apie kasdienių rytmetinių ir vakarinių pamaldų tradicijos susiformavimą skaitome kun. dr. Dariaus Petkūno komentare:
Rytmetinės ir vakarinės pamaldos užima svarbią vietą krikščioniškos liturgijos istorijoje. Jau Naujajame Testamente randame nuorodų, kad apaštalai maldai rinkdavosi vidurdienį (Apd 16,25), trečią valandą dienos (Apd 2,1.15), nakties metu (Apd 3,1). Krikščionybės pradžioje maldos laikas nebuvo tiksliai nustatytas. Krikščionys stengėsi laikytis apaštalo Pauliaus raginimo: Be paliovos melskitės! (1 Tes 5,17), kurį Bažnyčios tėvai buvo linkę sieti su asmenine krikščionio malda.
Nuo trečio šimtmečio vidurio kasdieninėse pamaldose nurodoma prisiminti Kristaus žmonijos išganymui nuveiktą darbą. Vidurdienio metu tikintieji minėdavo Viešpaties prisikėlimą, trečią dienos valandą – Šventosios Dvasios nužengimą arba Kristaus pasmerkimą mirčiai, šeštą – Viešpaties nukryžiavimą, devintą – Viešpaties mirtį, artinantis nakčiai – Kristaus šviesą, rodančią kelią per nakties tamsybes. Neužilgo nusistovėjo tokių pamaldų tvarka.
Viduramžių bažnyčioje maldai buvo renkamasi septynis kartus per dieną. Šis skaičius paremtas 119 psalmės žodžiais: Šlovinu Tave kasdien septynis kartus (Ps 119,164). Labiausiai jos buvo praktikuojamos vienuolynuose. Ilgainiui jos buvo papildytos įvairiomis pridėtinėmis apeigomis.
Didelę reikšmę dienos maldai skyrė reformatorius Martynas Liuteris. Jis ir jo pasekėjai šių pamaldų metu svarbiausią vietą suteikė pamokslui ir žmonių mokymui. Reformuodamas tokių pamaldų tvarką Liuteris laikėsi taisyklės nepalikti “nieko, tik Šventojo Rašto žodžius”.
Tokias apeigas Liuteris apibrėžė Vokiškoje mišioje (1526 m.). Sekmadienio ryte buvo giedamos 5 ar 6 psalmės, sakomas pamokslas, giedama antifona, Te Deum arba Benedictus, Viešpaties malda "Tėve mūsų", kolektos. Praėjus kelioms valandoms po to buvo švenčiamos mišios. Artėjant vakarui buvo atliekamos vakarinės pamaldos, kurios nedaug kuo skyrėsi nuo rytmetinių.
Kasdieninės pamaldos Reformacijos metu buvo praktikuojamos ir Prūsijos bei Lietuvos liuteronų bažnyčiose. Prie jų sudarymo daug dirbo A. Kulvietis, S. Rapolionis, M. Mažvydas ir daugelis kitų žymiųjų Lietuvos krikščioniškos bažnyčios reformatorių. Ypatingai didelis yra kun. Martyno Mažvydo nuopelnas. Pastarasis, pasitelkęs daugelį pagalbininkų, pasirėmęs pagrindinėmis Prūsijos bažnyčios liturginėmis nuostatomis, sustatė nuoseklią ir turtingą rytmetinių bei vakarinių pamaldų tvarką.
M. Mažvydui ir jo bendraminčiams teko padėti svarbius liturginės tarnystės pamatus. Lietuviai savo gimtąja kalba tuomet neturėjo nei Šventojo Rašto, nei maldų knygų, nei giesmyno, nei psalmių. Mažvydas suprato, kad esant tokiai situacijai neįmanoma iš karto sudaryti lietuviškos liuteronų Bažnyčios agendos, todėl paruošė tai, kas tuometiniam liturginiam tarnavimui buvo svarbiausia. Jau pirmojoje lietuviškoje knygoje 1547 m. šalia Katekizmo ir Elementoriaus jis atspausdina keletą giesmių, tarp jų ir vakarinėms pamaldoms naudotiną Stanislovo Rapolionio giesmę Christau, Diena essi ir schwesibe. Joje randame Litaniją, Tėve mūsų, eiliuotą Tikėjimo išpažinimą, o taip pat ir keletą psalmių. Kyla klausimas, kodėl M. Mažvydas Katekizme tokį didelį dėmesį skiria išvardintiems elementams. Todėl, kad jie buvo būtini kasdieniniam rymetiniam ir vakariniam liturginiam tarnavimui.
Martynas Mažvydas išvardintais pamaldų elementais neapsiribojo. Didžiausias liturginis darbas yra jo paties parengtas dviejų dalių giesmynas Giesmes Chrikszoniskas (1566 m. ir 1570 m.). Atrodo, kad Mažvydas juo ne tik norėjo įtvirtinti liaudies giedojimą lietuviškose bažnyčiose, bet pagerinti rytmetinių ir vakarinių pamaldų kokybę, tai yra sudaryti sąlygas, kad jose skambėtų ne vien liturgo bei choro balsai, bet aktyviai dalyvautų parapijiečiai. Giesmyne M. Mažvydas pateikia pirmąją rytmetinių ir vakarinių pamaldų tvarką gimtąja kalba, pavadindamas: Redas Jutrinas ir Redas Mischpara.
Kun. Martynas Mažvydas buvo pirmasis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios liturgas.
Pagal liuteronai.lt parengta ir paskelbta 2014 08 19. Atnaujinta 2024 01 08.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą