Bažnyčios kalendoriuje šiandien – Septuagesimae sekmadienis, kuris liturgijoje pradeda naują laikotarpį.
Nuo pirmo Advento iki Kristaus Atsimainymo sekmadienio gyvenome Kalėdų laike (1), o dabar įžengiame į Velykų laikotarpį (2), kuris tęsis iki Šventosios Trejybės šventės, ženklinsiančios Bažnyčios laiko (3) pradžią liturginiame gyvenime. Po jo – vėl Adventas, bažnytinių metų pradžia.
Nuo pirmo Advento iki Kristaus Atsimainymo sekmadienio gyvenome Kalėdų laike (1), o dabar įžengiame į Velykų laikotarpį (2), kuris tęsis iki Šventosios Trejybės šventės, ženklinsiančios Bažnyčios laiko (3) pradžią liturginiame gyvenime. Po jo – vėl Adventas, bažnytinių metų pradžia.
Velykinis laikas, į kurį šiandien įžengiame, prasideda pasiruošimu Gavėniai, trunkančiu iki jos pradžios – Pelenų Trečiadienio, taigi, dvi su puse savaitės. Nuo šio sekmadienio yra apytikriai 70 dienų iki Velykų.
Iki 6-ojo amžiaus kai kurie krikščionys būtent šiuo metu pradėdavo Gavėnią, kad susidarytų 40, vadinkime, „tikrojo“ pasiruošimo dienų – mat pasiruošimas apimąs ir pasninką, o šio niekada nesilaikoma sekmadieniais, kurie krikščionims visada yra Prisikėlimo šventė, tarsi mažosios Velykos, dar kiti savu papročiu nepasninkaudavo ir kitomis savaitės dienomis – ketvirtadieniais bei šeštadieniais. Tad skaičiuojant buvo numatyta ir iki septintos dešimties dienų prieš Velykas, taigi – Septuagesimae.
Mes laikomės tradicijos, kad Gavėnia prasideda Pelenų Trečiadienį ir baigiasi Didįjį Ketvirtadienį. Gavėnios laikas trunka ilgiau nei 40 dienų, nes į ją neįskaičiuojami sekmadieniai. Taigi dabar pustrečios savaitės gyvensime tarsi pasiruošime pasiruošimui. Po džiaugsmingo Viešpaties Gimimo ir Apsireiškimo laiko ruošiamės pereiti į Jo kančios prisiminimo ir apmąstymo laikotarpį. Tai – atgailos metas.
Gavėnia šiemet prasidės kovo 1 d., Pelenų trečiadienį, Velykas švęsime balandžio 16-ąją – sekmadienį, pirmąją savaitės dieną.
Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą