LIUTERIO ROŽĖ

Kitas variantas yra čia.

Apie šį antspaudą (iš M. Liuterio laiško)

Pirmiausia – juodas kryžius natūralios spalvos širdyje, 

kad primintų, 

jog mus išgelbsti tikėjimas Nukryžiuotuoju...

Nors kryžius yra juodas, marinantis ir skaudinantis, 

tačiau jis palieka širdį natūralios spalvos ir nesugriauna prigimties; 

t.y., kryžius nenužudo, bet išlaiko žmogų gyvą...

Tokia širdis turi būti baltos rožės viduryje, reiškiančios, 

jog tikėjimas teikia džiaugsmą, paguodą ir ramybę... 

Kadangi šis tikėjimas teikia ne tokią ramybę ir džiaugsmą kaip pasaulis, 

rožė turi būti balta, o ne raudona, 

nes balta yra dvasių ir visų angelų spalva.

Baltoji rožė turi būti dangaus mėlynumo fone, simbolizuojančiame, 

kad šis džiaugsmas Dvasioje ir tikėjime yra būsimojo dangiško džiaugsmo pradžia; 

jis jau dabar yra tikėjimo dalis, pajuntama per viltį, 

nors dar nėra akivaizdžiai apsireiškusi.

Šį mėlyną foną juosia auksinis žiedas, reiškiantis, 

kad Danguje ta palaima tęsiasi amžinai ir neturi pabaigos. 

Be to, ji yra vertingesnė už visus dalykus, 

kaip kad auksas yra pats vertingiausias ir puikiausias metalas.