Stepono užmušimas akmenimis. Paolo Uccello, c. 1435
Antra Kalėdų diena, mes dar norime jaukiai džiaugtis Prakartėle - bet Bažnyčia štai jau kviečia minėti pirmąjį kankinį. Prisimename Viešpaties Gimimo šventės pamaldų Evangeliją: Pas savuosius atėjo, o savieji Jo nepriėmė. Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki Jo vardą. (Jn 1,11-2)
"Steponas, pilnas malonės ir galios, darė žmonėse didžių ženklų ir stebuklų. Tuomet pakilo kai kurie iš vadinamosios libertinų sinagogos, iš kirėniečių, aleksandriečių ir iš Kilikijos bei Azijos ir mėgino ginčytis su Steponu. Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo. Tada jie papirko keletą vyrų, kad sakytų girdėję Steponą piktžodžiaujant Mozei ir Dievui. Taip jie sukurstė tautą, jos seniūnus ir Rašto aiškintojus, pritykoję sučiupo jį ir nusivedė į aukščiausiojo teismo tarybą. Ten pastatė melagingus liudytojus.
Visi sėdintys taryboje įsmeigė į jį akis ir matė jo veidą [spindintį] tarytum angelo veidą.
Jie baisiai įniršo ir ėmė ant jo griežti dantimis. O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. Jis tarė: „Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje“. Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį, išsitempė už miesto ir užmušė akmenimis. Liudytojai pasidėjo savo drabužius prie kojų vieno jauno vyro, vardu Saulius. Taip jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!“ Pagaliau suklupęs galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Ir, tai ištaręs, užmigo."
(Apd 6,8-13a.15; 7,54-60)
Prasidėjus persekiojimams, nužudžius pirmąjį krikščionių kankinį diakoną Steponą, išblaškius Jeruzalėje gyvenusius mokinius, šie pasklidę vis tiek skelbė Evangeliją. "Kankinių kraujas yra Bažnyčios sėkla", - moko Tertulijonas (teologas, apie 160–240 m., kuris suformulavo ir Trejybės terminą.)
Argi ne nuostabu, kad graikiškos kilmės vardas Steponas (στέφανος - stefanos) reiškia "karūna", "vainikas": Nebijok būsimųjų kentėjimų! Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. ... Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką! (Apr 2,10)
Pgl. William Weedon. Celebrating The Saints
Paskelbta 2018 12 26
Paskelbta 2018 12 26
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą