Nuo šios dienos – lygiai devyni mėnesiai iki Kalėdų, Kristaus Gimimo šventės, kai Žodis, prasidėjęs iš Šventosios Dvasios, nuolankiai pasirinkęs kūniškai išgyventi visus žmogaus vystymosi etapus nuo pat pradėjimo, taip paliudydamas jų vertingumą, juos pašventindamas ir atpirkdamas, regimai tapo kūnu.
Šeštą mėnesį angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!
Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų,
kurį pavadinsi Jėzumi.
Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus.
Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;
Jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius,
ir Jo karaliavimui nebus galo.“
Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė:
„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs,
ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu;
todėl ir tavo kūdikis bus šventas
ir vadinamas Dievo Sūnumi.
Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų.“ Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ Ir angelas pasitraukė.
Visi Šventojo Rašto skaitiniai ir maldos yra ČIA
1725 03 25 Apreiškimo Marijai šventei, kuri tais metais sutapo su Verbų sekmadieniu, ką tik 40-mečio sulaukęs Johanas Sebastianas Bachas skyrė kantatą Kokia skaisti žvaigždė aušros, sukurtą Philipp Nicolai giesmės pagrindu (1599).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą