Didįjį Šeštadienį pamaldų nėra. Bet nusileidus saulei arba sekmadienio paryčiais prasideda Velykų vigilijos, arba Velyknakčio, Žiburių liturgijos pamaldos, kuriose pabrėžiamas skirtumas tarp šviesos ir tamsos.
Vilniaus parapijoje, pavyzdžiui, jos prasideda 3 val. ryto (jei tą naktį įvedamas vasaros laikas - 2 val.), tęsiasi apie pustrečios-tris valandas. Bažnyčioje nedegamos šviesos. Žmonės renkasi šventoriuje, jiems įteikiamos žvakės, kurios vėliau bus uždegtos nuo Velykų žvakės. Ant šventoriaus žemės, tinkamoje vietoje, sukuriamas laužas (vietoje jo galima naudoti žarijoms pritaikytą indą arba indo formos žvakę). Velykų žvakės dydis – 1-2 metrai, kurioje kunigas specialia liturgija paženklina užrašus ir įsmeigia penkias vaškines vinis. Vėliau, visiems su žvakėmis suėjus į bažnyčią, pamaldų eigoje užsižiebs šviesos, kunigas į visus kreipsis džiaugsminguoju krikščionių pasveikinimu „Kristus prisikėlė!“, o žmonės tradiciškai atsilieps – „Jis tikrai prisikėlė!” Vėl po ilgo laiko skambės “Aleliuja!”
Vilniaus parapijoje, pavyzdžiui, jos prasideda 3 val. ryto (jei tą naktį įvedamas vasaros laikas - 2 val.), tęsiasi apie pustrečios-tris valandas. Bažnyčioje nedegamos šviesos. Žmonės renkasi šventoriuje, jiems įteikiamos žvakės, kurios vėliau bus uždegtos nuo Velykų žvakės. Ant šventoriaus žemės, tinkamoje vietoje, sukuriamas laužas (vietoje jo galima naudoti žarijoms pritaikytą indą arba indo formos žvakę). Velykų žvakės dydis – 1-2 metrai, kurioje kunigas specialia liturgija paženklina užrašus ir įsmeigia penkias vaškines vinis. Vėliau, visiems su žvakėmis suėjus į bažnyčią, pamaldų eigoje užsižiebs šviesos, kunigas į visus kreipsis džiaugsminguoju krikščionių pasveikinimu „Kristus prisikėlė!“, o žmonės tradiciškai atsilieps – „Jis tikrai prisikėlė!” Vėl po ilgo laiko skambės “Aleliuja!”
Žiburių liturgijos trukmė priklauso nuo liturginių skaitinių ir juos lydinčių giesmių, psalmių ir maldų skaičiaus. Yra privalomieji ir liturgo nuožiūra iš pateiktų parenkami skaitiniai. Velyknakčio metu vyksta ir Krikštas – gali būti tiek pasiruošusių suaugusiųjų (katechumenų), tiek kūdikių. Krikštytieji parapijiečiai atnaujina savo Krikšto sandorą.
Šventoji Vakarienė šią dieną priimama visiems sustojus aplink altorių (Velyknakčio ir Prisikėlimo pamaldų metu nesiklaupiama - tai simbolizuoja prisikėimą). Velykų Vigilijoje Šventąją Vakarienę priėmę parapijiečiai sakramentą gali priimti ir Velykų dienos pamaldose.
Po pamaldų vėl suskamba tris dienas tylėję varpai.
Pirmosios Velykų Sekmadienio rytmečio pamaldos vadinamos Prisikėlimo, Prikėlimo pamaldomis. Į pačias pirmąsias gaudžiantys varpai įprastai kviečia 7 val. ryte. Šventės nuotaiką nusako Velykų psalmė, 118-oji:
Ši diena VIEŠPATIES duota,
tad linksminkimės ir džiūgaukime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą