Nematydamas jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi, jog tapsiąs daugelio tautų tėvu, kaip pasakyta: Tokia bus tavoji ainija. Jis nesvyruodamas tikėjo, nors regėjo savo kūną jau apmirusį – jam buvo arti šimto metų – ir Saros įsčias apmirusias.
Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet įsitvirtino tikėjime, teikdamas Dievui garbę ir būdamas tikras, jog, ką Šis pažadėjo, tai įstengs ir įvykdyti. Todėl jam tai buvo įskaityta teisumu.
Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet įsitvirtino tikėjime, teikdamas Dievui garbę ir būdamas tikras, jog, ką Šis pažadėjo, tai įstengs ir įvykdyti. Todėl jam tai buvo įskaityta teisumu.
Tačiau ne vien apie jį parašyta: Jam buvo įskaityta, bet ir apie mus, nes turės būti įskaityta ir mums, tikintiems Tą, kuris prikėlė iš numirusių mūsų Viešpatį Jėzų, paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums nuteisinti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą