Follow by Email

2014 m. rugpjūčio 25 d.

2014 m. rugpjūčio 25 d., pirmadienis. Rd 2,13-20a


מ Ką galiu tau pasakyti?
Su kuo tave palyginti, dukterie Jeruzale?
Su kuo galiu tave lyginti,
kad galėčiau tave paguosti, mergele, Siono dukterie?

Platūs kaip jūra tavo griuvėsiai; kas gali tave išgydyti?
נ Tavo pranašų tau skelbti regėjimai
buvo tušti ir apgaulingi.
Jie neatidengė tavo kaltės,
idant sugrąžintų tau palaimą.
Jie regėjo ištarmes tau,
tuščias ir klaidinančias.
ס Kas tik praeina tavo keliu,
tas, matydamas tave, ploja rankomis.
Jie švilpia ir kraipo galvas,
žvelgdami į dukterį Jeruzalę.
„Nejau tai miestas, laikytas gražiausiu,
visos žemės džiugesiu?“
פ Visi tavo priešai
žiojasi prieš tave.
Jie švilpia, griežia dantimis
ir šaukia: „Mes ją prarijome!
Tai tikrai mūsų lauktoji diena!
Sulaukėme ir pamatėme!“
ע VIEŠPATS padarė, ką buvo užsimojęs,
įvykdė savo žodį,
ištartą labai seniai.
Jis sunaikino negailestingai,
leido tavo priešui džiaugtis pergale,
išaukštino tavo engėjų galybę.
צ Šaukis širdimi Viešpaties,
dejuok, Siono dukterie!
Liek ašaras upeliais
dieną naktį.
Neleisk sau atsikvėpti
nei akims ilsėtis!
ק Atsikelk ir šaukis naktį
kiekvienos sargybos pradžioje!
Išliek savo širdį kaip vandenį
Viešpaties akivaizdoje!
Kelk į Jį rankas
dėl gyvasties savo vaikų,
mirštančių iš bado kiekvienos gatvės kampe.
ר Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pasižiūrėk:
su kuo esi taip pasielgęs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą