Kaip kitiems papasakoti apie savo tikėjimą?

Pasakojimas kitiems apie Kristaus Evangeliją yra natūrali brandaus tikėjimo gyvenimo dalis. Tačiau liuteronai linkę būti ganėtinai drovūs evangelistai, o Evangelizacija nemažai mūsų daliai sukelia nebūtinai teigiamas asociacijas.

Vis dėlto, pasakojimas kitiems apie išganymą yra vienas puikiausių būdų išpažinti savo tikėjimą – natūraliai, kasdienybėje. Galiausiai, pats Kristus mus ragina taip gyventi.

Nenuleiskime negirdomis įprastuose pokalbiuose nuskambančių svarstymų, tokių kaip „Kartais būna taip sunku...“. Jei tik įmanoma, atsakykime iš krikščioniškų pozicijų. Pavyzdžiui, „Aš tikiu, kad...“. Pasakojimas apie tikėjimą turi būti natūralus ir nesiskirti nuo įprastinio pokalbio. Nereikia staigaus balso tono ar žodyno pakeitimo. Taip pat nesistenkimte priblokšti savo žiniomis. Tegul veda Šventoji Dvasia.

Jei atrodo, kad žmogus užsiveria, galima tiesiog pakeisti temą ir pokalbį atidėti ateičiai.

Mus traukia stiprybė, bet suartina silpnumas. Svarbiausia būti sąžiningam ir papasakoti apie savo paties gyvenimo sunkumus, išgyvenimus ir pastangas. Tada pašnekovas pasijus saugus – daugelis iš mūsų ilgisi tokio autentiško bendravimo ir buvimo. Nuoširdžiai pasakykitme, kuo mums svarbi Bažnyčia ir parapija.

Taip, kitas žmogus gali nenorėti kalbėtis. Tegul jam liudija mūsų, Jėzaus Kristaus pasekėjų, elgesys ir gyvenimas.

Parengta pagal „The Lutheran Handbook“